Lietuviškai en English

DUK apie kogeneracines jėgaines

   
Energijos gamyba iš atliekų Lietuvoje
 
10 Dažniausiai užduodamų klausimų
 
Kokia nauda Lietuvai iš statomų kogeneracinių jėgainių?
 
Kogeneracinės jėgainės naudingos Lietuvai. Didžiausia vertė, kurią gaus Lietuva, pastačiusi kogeneracines jėgaines susideda iš trijų dalių:
  • Sumažės sąvartynai
  • Vilniečiams ir kauniečiams – pigesnė šiluma
  • Didesnė Lietuvos energetinė nepriklausomybė – pasigaminsime savo elektros ir mažiau importuosime dujų
Ar Lietuvai užteks atliekų?
 
Taip. Oficialiai patvirtinti Aplinkos ministerijos specialistų skaičiavimai rodo, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kogeneracinėms jėgainėms Lietuvoje atliekų užteks. Ministerija prognozuoja, kad 2030 m. deginsime apie 30 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. Europos Sąjungos Žiedinės ekonomikos direktyva leidžia deginti iki 35 proc. ir šis tikslas keliamas 2035 metams su galimybe Lietuvai šį tikslą pasiekti ir 2040 m.
 
Vienam šalies gyventojui tenkančių atliekų sudeginimas ES (per metus pagal Eurostato 2016 m. duomenis):
 
Danija 400 kg
Švedija 220 kg
Suomija 280 kg
Olandija 240 kg
Estija 180 kg
Lietuva 77 kg
 
Prognozuojama, kad pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, jose bus sunaudojama apie 170 kg komunalinių atliekų vienam šalies gyventojui.
 
Ar atliekos bus importuojamos į Lietuvą iš užsienio?
 
Ne. Konkrečiu Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad atliekas iš užsienio į Lietuvą importuoti yra draudžiama.
 
Ar Europos Komisija prieštarauja Kauno kogeneracinės jėgainės statybai?
 
Ne. Europos Komisija niekada nėra išreiškusi jokio oficialaus prieštaravimo dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybų reikalingumo, o yra nurodžiusi, kad sprendimą priima pati Lietuva. Kauno jėgainei Europos Komisija finansavimo neskyrė, nes šioje jėgainėje be komunalinių atliekų bus naudojamos dar ir pramoninės atliekos bei vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas ir tokiu atveju Struktūrinių fondų parama negalima. Europos Komisija yra skyrusi Struktūrinių fondų paramą Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kadangi joje numatoma naudoti tik komunalines atliekas.
 
Ar kogeneracinės jėgainės nuodija žmones?
 
Ne. Abejose statomose jėgainėse bus įdiegti šiuolaikiški, pačius aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai. Lygiai tokie patys įrenginiai naudojami Vakarų Europoje. Įrenginiai jau yra užsakyti ir gaminami patikimose, dešimtmečių patirtį turinčiose Prancūzijos ir Vokietijos įmonėse. Moderniausia įranga užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Jėgainės suprojektuotos ir statomos taip, kad įvykus net ir mažiausiam gedimui, jos automatiškai bus sustabdomos.
 
Koks kuras bus naudojamas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje?
 
Vienas naujos jėgainės, kuri dygsta šalia Gariūnų turgavietės, katilas naudos tik po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas komunalines atliekas, atvežamas iš Vilniaus ir Utenos regionų sąvartynų. Kiti du katilai naudos biokurą, kurių galingumas apie 3 kartus didesnis nei atliekų katilo. Šioje jėgainėje bus gaminama pigesnė šiluma vilniečiams ir elektros energija visos Lietuvos gyventojams. Jėgainė pradės veikti 2020 m. pradžioje.
 
Koks kuras bus naudojamas Kauno kogeneracinėje jėgainėje?
 
Kauno kogeneracinėje jėgainėje, kuri statoma Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, netoli Kauno oro uosto ir Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, bus naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos iš Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio bei Tauragės regionų, nepavojingos pramoninės atliekos, pvz. baldų, tekstilės ar statybų pramonės atliekos ir dumblas iš vandens valymo įrenginių. Ši jėgainė pradės veikti 2020 m. viduryje.
 
Ar Vilniaus miesto komunalinės atliekos bus vežamos į Kauną?
 
Kauno jėgainės statybos vyksta taip, kaip buvo numatyta jos projekto plane. Jokių kitų sprendimų, dėl kurių reikėtų vežti atliekas iš Vilniaus į Kauną, nėra. Kauno kogeneracinė jėgainė naudos ne tik Kauno, bet ir aplinkinių miestų – Alytaus, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės gyventojų atliekas ir tokiu būdu spręs tuose miestuose besikaupiančių atliekų sąvartynų problemas. Vilniaus jėgainę pasieks tik Vilniaus ir Utenos komunalinės atliekos po mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių.
 
Kas valdo kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune projektus?
 
Vilniaus kogeneracinę jėgainę stato valstybės kapitalo energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“. Kauno kogeneracinę jėgainę stato valstybės kapitalo energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ (51 proc. akcijų) ir Suomijos valstybės valdoma energetikos bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ (49 proc. akcijų). Taip pat akcininkų sutartyje numatyta iki 5 proc. įmonės akcijų perleisti Kauno miestui iš „Fortum Heat Lietuva“ turimų 49 proc. akcijų.
 
Kokiu atstumu nuo gyventojų statomos naujos kogeneracinės jėgainės?
 
Kauno kogeneracinė jėgainė: iki gyvenamųjų namų – apie 0,3 km atstumas.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė: iki gyvenamųjų namų – apie 2 km atstumas.
Toks atstumas atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Abi kogeneracinės jėgainės turės moderniausius ir efektyviausius dūmų valymo įrenginius, tad neigiamo poveikio gyventojų sveikatai nebus. Žvelgiant į Europą, galima paminėti daug pavyzdžių, kur tokio tipo jėgainės veikia labai arti gyvenamųjų zonų: Austrijos sostinėje Vienoje 2-5 km spinduliu nuo senamiesčio veikia 4 kur kas galingesnės atliekų deginimo jėgainės, o viena jų – „Spitellau“  jėgainė nuo gyventojų yra nutolusi vos apie 200 metrų. Tokios jėgainės veikia ir kituose Europos didmiesčiuose: Stokholme, Kopenhagoje, Helsinkyje ir t.t. Pavyzdžiui pati naujausia, 2017 m. veiklą pradėjusi Kopenhagos atliekas naudojanti jėgainė „Copenhill“, kuri yra daugiau kaip dukart galingesnė nei Vilniuje statoma jėgainė, yra vos už 250 m. nuo daugiabučių pastatų.