Lietuviškai en English

ESO pirmojo ketvirčio rezultatai: augančios investicijos ir naujų klientų šuolis

2018-05-02
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį 2018 m. ketvirtį baigė toliau augančiomis – 76,2 proc. – didesnėmis nei pernai investicijomis elektros ir dujų tinklams plėsti ir atnaujinti. Bendrovė skaičiavo ir toliau sparčiai didėjančius prie skirstomųjų tinklų prisijungiančių naujų klientų skaičius.
 
„2018-uosius pradedame toliau didindami investicijas į skirstomųjų tinklų modernizavimą. Mūsų klientams tai – gera žinia, nes šiuolaikiškesni tinklai pirmiausia reiškia saugesnę ir patikimesnę energiją gyventojų namuose ir įmonėse“, – sakė ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
 
Nuolat trumpindama prijungimo prie skirstomųjų tinklų terminus, ESO ir toliau fiksavo naujų klientų šuolį. Per pirmąjį metų ketvirtį ESO sudarė 5,53 tūkst. naujų prisijungimo prie elektros skirstymo tinklo sutarčių – 10 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai jų buvo 5,05 tūkst.
 
Prie dujotiekių panoro prisijungti 3,22 tūkst. naujų klientų – tiek gyventojų ir įmonių sudarė sutartis su ESO. Tai – net 62 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 1,99 tūkst. Visiems naujiems dujų klientams per 2018 m. sausį-kovą ESO pastatė 116,6 km skirstomojo dujotiekio – daugiau nei dvigubai, palyginus su pernai, kai buvo nutiesta 47,6 km.
 
Esminiai rodikliai:
 
  • ESO pajamos 2018 m. sausio-kovo mėnesiais išliko stabilios ir kito nežymiai. Per pirmąjį ketvirtį jos siekė 167,376 mln. eurų, kai tuo pat metu pernai – 168,486 mln. eurų. Nežymų 0,66 proc. pokytį lėmė augantys paskirstytos energijos kiekiai klientams bei mažesnės nustatytos elektros visuomeninio tiekimo bei gamtinių dujų skirstymo kainos. Stabilias pajamas lėmė ir nuolat augantys gyventojų ir verslo energijos poreikiai.
 
  • Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per  tris šių metų mėnesius siekė 117,153 mln. eurų ir buvo 15,23 proc. didesnės nei atitinkamu laiku 2017 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo Skandinavijos ir Baltijos regione vyravusi didesnė elektros energijos įsigijimo kaina.
 
  • Išaugusios elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos lėmė ir sumažėjusį bendrovės grynąjį pelną. Per pirmąjį šių metų ketvirtį jis siekė 11,338 mln. eurų, kai tuo pat metu pernai buvo 28.506 mln. eurų.
 
  • 2018 metų sausio-kovo mėnesiais ESO uždirbo 49,087 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA*) – 4,62 proc. daugiau nei tuo pat metu 2017 metais, kai šis rodiklis buvo 46,920 mln. eurų.
 
  • Per tris šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir gamtinių dujų skirstomuosius tinklus siekė 40,831 mln. eurų – 76,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai investuota 23,175 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų – 18,172 mln. eurų – teko elektros skirstomajam tinklui atnaujinti. Ši suma buvo 46 proc. didesnė nei pernai.
 
  • Per pirmąjį metų ketvirtį ESO klientams užtikrino patikimesnį elektros energijos tiekimą. Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2018 m. tris mėnesius vienam vartotojui siekė 10,10 minutes ir, lyginant su 2017 m. tuo pat metu, sutrumpėjo net 12,42 minutėmis (2017 m. trijų mėnesių SAIDI sudarė 22,52 min). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2018 m. tris mėnesius siekė 0,16 karto – 0,07 karto mažiau nei 2017 m., kai jis buvo 0,23 karto.
 
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
 
*Bendrovės EBITDA ir grynojo pelno rezultatai yra pateikiami po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose.