Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projektas
Siekdama sukaupti reikiamas gamtinių dujų atsargas ir užtikrinti nepertraukiamą jų tiekimą šalies vartotojams Lietuva inicijavo požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą. Įvertinus visas šalyje atrastas (daugiau nei 100) geologines struktūras, konstatuota, kad potencialiai tinkamiausia yra Syderių geologinė struktūra (Telšių rajonas), kurios vidutiniškai 1500 metrų gylyje slūgsantis vandeningas smiltainis gali būti naudojamas gamtinių dujų saugojimui. Šioje vietovėje atlikti seisminiai ir planuojami atlikti geologiniai tyrimai leis atsakyti, ar Telšių rajone gali būti įrengta Lietuvos energetinį saugumą sustiprinsianti požeminė gamtinių dujų saugykla.
Nauda
Lietuva visas šalyje naudojamas gamtines dujas importuoja iš vienos valstybės. Sutrikus šio itin plačiai gyventojų ir pramonėje naudojamo resurso tiekimui per vienintelį dujotiekį, einantį per Baltarusiją, Latvijos požeminėje dujų saugykloje sukauptų dujų rezervo Lietuvai nepakaktų aprūpinti visus vartotojus. Tai sukeltų neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes valstybei. Lietuvos teritorijoje įrengus saugyklą, joje būtų sukauptas reikiamas dujų kiekis, leidžiantis net esant ypatingai šaltoms oro sąlygoms užtikrinti dujų tiekimą vartotojams 60 dienų. Užtikrinti šį dujų rezervą Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos reikalavimai.
Įrengta saugykla taip pat leistų sumažinti dujotiekių sistemos apkrovas, prisidėtų prie nacionalinės ir viso regiono dujų rinkos formavimosi. Be to, sukauptos atsargos padėtų Lietuvai išvengti staigių dujų kainos sezoninių svyravimų: dujas perkant vasarą, kuomet jų paklausa sumažėjusi, todėl ir kaina rinkoje yra mažesnė, jos būtų naudojamos žiemą, kai dėl šildymo sezono jų poreikis išauga.
Darbai
Norint įvertinti Syderių geologinės struktūros tinkamumą saugyklai įrengti, 2010-2011 metais Telšių rajone 150 km2 teritorijoje atlikti seisminiai tyrimai 2D/3D metodu (I-asis darbų etapas). Tyrimai leido nustatyti vietovės geologinės struktūros sandarą ir ypatumus, įvertinti tolimesnių darbų poreikį ir apimtis. Seisminių duomenų analizė atskleidė, kad vidutiniškai 1500 metrų gylyje esančiame Kambro sluoksnyje yra didelė, tinkamo ploto struktūra. Žvalgybos darbus atliko tarptautinį konkursą laimėjusių Lietuvos ir Danijos UAB Minijos nafta, Odin Energi A/S ir Acoustic Geofizika Szolgalto Kft įmonių konsorciumas.
Siekiant geriau perprasti Syderių geologinę struktūrą, įvertinti seisminių tyrimų metu struktūros rytuose ir pietryčiuose nustatytų lūžių sandarumą, būtina vietovėje išgręžti tiriamuosius gręžinius (II-asis darbų etapas). Darbams atlikti skelbiamo konkurso rezultatai turėtų paaiškėti 2012 m. pavasarį.
Investicijos
Projekto parengiamieji darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pritraukiant Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) lėšas (projektas Nr. 2008–G150/08-TREN/08/TEN-E–SI2.528909). Prie projekto sėkmingo įgyvendinimo finansiškai prisideda ir Lietuvos energija, AB.
Saugumo užtikrinimas
Ypač didelis dėmesys eksploatuojant požemines gamtinių dujų saugyklas skiriamas jų saugai. Saugyklos įrengiamos tik tokiose geologinėse struktūrose, kurių struktūra leidžia izoliuoti gamtines dujas giliai po žeme. Įmonės, eksploatuojančios šiuos objektus, privalo laikytis itin griežtų darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, padedančių užtikrinti sklandžią saugyklų veiklą. Siekiant turėti objektyvias žinias apie požeminių dujų saugyklų poveikį aplinkai, saugyklų veiklos zonoje reguliariai atliekami nepriklausomi atmosferos, gruntinių vandenų ir dirvožemio tyrimai.
Tarptautinė patirtis
Šiuo metu visame pasaulyje veikia 646 požeminės gamtinių dujų saugyklos. Daugiausiai jų – net 401 – įrengta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje eksploatuojama 170 saugyklų. Požemines gamtinių dujų saugyklas turi įsirengę ir Lietuvos kaimynai: Latvija (1 saugykla), Lenkija (6 saugyklos), Baltarusija (3 saugyklos) ir Rusija (26 saugyklos).
