Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Apie projektą

 
Nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė, numatoma, galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos. Likęs šilumos poreikis būtų patenkinamas kitų nepriklausomų šilumos gamintojų bei šilumos tiekėjo. Esant prognozuojamai šilumos gamybos kainai, svertinė šilumos gamybos kaina Vilniaus CŠT sistemoje 2020 m. galėtų būti apie 20 proc. mažesnė lyginant su 2013 m. Taip pat Vilniaus kogeneracinė jėgainė pagamintų apie 0,4 TWh elektros energijos, tiek pakaktų elektros energija aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių.
 

Vilniaus projekto pagrindimas

  • Efektyvi ir racionali energijos gamyba panaudojant atsinaujinančius ir vietinius energijos išteklius.
  • Tvariai sprendžia atliekų tvarkymo problemą, išlaikant atliekų sutvarkymo hierarchiją.
  • Atitinka Lietuvos valstybės strateginius tikslus.
  • Stiprina centralizuoto šilumos tiekimo sektorių.
Pagal atliktas studijas Vilniuje dar nepakankamai išnaudojamas bendras šilumos ir elektros energijos gamybos potencialas iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių. Vilniaus šilumos gamybos kuro balanse didelę dalį užima dujos (~60% 2015 m.). Dėl to Vilniuje centralizuotai tiekiama šiluma yra viena iš brangiausių visoje Lietuvoje. Papildomai, gamtinių dujų naudojimas didina priklausomybę nuo importuojamos energijos (Lietuva yra šešta šalis pagal energetinę priklausomybė ES). Yra poreikis plėsti šilumos gamybos pajėgumus naudojant atsinaujinančius ir vietinius energijos šaltinius.
Vilniuje yra gana didelis bazinis šilumos poreikis, todėl efektyviausiai būtų gaminti šilumą kogeneracinėse jėgainėse, nes tuo pačiu būtų gaminama vietinė elektros energija ir būtų užtikrinamas didžiausias pirminių energijos šaltinių naudojimo efektyvumas. Siekiant racionaliai išnaudoti esamą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir efektyvinti energijos gamybą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES, kogeneracija yra laikoma prioritetu.
Taip pat Vilniuje pradėjo veikti MBA (mechaninio biologinio apdorojimo) gamykla, kuri gamina kietąjį atgautąjį kurą iš atliekų, kurios turi energetinę vertę, bet nėra tinkamos antriniam panaudojimui ar perdirbimui.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, Vilniaus kogeneracinė jėgainė galėtų pasiūlyti žemesnes šilumos gamybos kainas, konkurencinga kaina gaminti elektros energiją, spręstų atliekų tvarkymo problemas, mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, prisidėtų prie šalies ekonominio vystymosi.
2015 m. pradžioje visuomenei buvo pristatoma poveikio aplinkai vertinimo programa, vėliau atliktas visas vertinimas, jis buvo viešai svarstomas, pristatomas ir koreguojamas pagal gautas pastabas. 2015 m. rugsėjį Aplinkos apsaugos agentūra pripažino būsimą Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklą leistina.
Įvertintas visuomenės poveikis aplinkai yra nedidelis ir apsiriboja sklypo, kuriame numatoma jėgainės veikla, ribose. Nenustatytas ribojantis poveikis aplinkai, atskiriems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai.

Vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo ūkio projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jį įgyvendinti pavesta valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.