Tyrimas: Lietuvos gyventojai palaiko Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus

2017-02-24
Trys ketvirtadaliai (74 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina Vilniuje ir Kaune statomas atliekas energijos gamybai naudojančias jėgaines. Priešingos nuomonės laikosi mažiau nei penktadalis (17 proc.) 2016 m. lapkričio mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų. Palankų požiūrį į naujų jėgainių projektus dažniau išsakė didesnių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.
 
Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų kaip kuro panaudojimą šilumai ir elektros energijos gamybai taip pat yra palankus: 79 proc. apklaustųjų tokį energijos gamybos būdą vertina palankiai, 14 proc. vertina nepalankiai, o 7 proc. nuomonės šiuo klausimu nepateikė. Palankų požiūrį dažniau išreiškė didesnių pajamų grupės respondentai ir miestiečiai.
 
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinės centrinio šildymo kainos yra neteisingos. Priešingą nuomonę išsakė 17 proc. respondentų, o 13 proc. nuomonės šiuo klausimu nepateikė.
 
Kito, tik Vilniuje 2016 m. gruodžio mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas tuo, jog prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo. 42 proc. respondentų nuomone, atliekų deginimas padėtų mažinti po rūšiavimo likusius atliekų kiekius  Vilniaus mieste. 40 proc. mano, kad nauja atliekų jėgainė padėtų mažinti šilumos kainą Vilniaus mieste. 35 proc. tyrimo dalyvių įsitikinimu atliekų deginimas paskatintų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai Vilniuje.
 
Daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustų vilniečių atliekų deginimo Vilniaus mieste žalą įžvelgia galimai padidėjusioje oro taršoje dėl atliekų deginimo metu išsiskiriančių kenksmingų medžiagų. 35 proc. nuomone, atliekų deginimas būtų žalingas tuo, kad jėgainės prieigose būtų sandėliuojamos deginimui ruošiamos atliekos. 34 proc. – padidėtų neigiamas poveikis gyventojų sveikatai. 32 proc. – jėgainė kauptų sveikatai žalingus po atliekų deginimo likusius pelenus.  30 proc. mano, kad jėgainėje būtų deginamos itin kenksmingos atliekos.
 
Arčiau numatomos statyti jėgainės esančių Vilniaus mikrorajonų gyventojai kiek atsargiau vertina tokios jėgainės statybą būtent sostinėje. Tačiau net ir šioje grupėje palankių vertinimų daugiau nei nepalankių: 70 proc. tokios jėgainės statybą vertina teigiamai, 22 proc. – neigiamai, o 8 proc. neturi nuomonės. Planus Vilniuje statyti atliekas kurui naudojančią jėgainę dažniau labai teigiamai vertina vyrai, 26-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.
 
Šiuolaikiškų atliekas deginsiančių didelio efektyvumo Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus Vyriausybė patikėjo įgyvendinti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.  Planuojama, kad komunalines atliekas ir biokurą šilumos bei elektros energijos gamybai naudosianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti 2019 metais. Tuo tarpu komunalines atliekas, nepavojingas pramonines atliekas bei vandenvalos įrenginiuose besikaupiantį nuotekų dumblą energijos gamybai naudosianti Kauno kogeneracinė jėgainė turėtų pradėti veikti 2020 metais.
 
Abu tyrimus 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais „Lietuvos energijos“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lapkričio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausti 1015 respondentai – Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Gruodį atlikto tyrimo metu apklausti 1008 respondentai – nuo 18 iki 56 ir daugiau metų amžiaus Vilniaus gyventojai.